Nuo dangaus žvaigždeles nusiskynus,
Krenta snaigė lengvai taip, lengvai --
Sugruodėjusius vienkiemius plynus
Nebylėjantys tik kaminai

Dar paramsto prieš mėlyną miegą
Jų kiaurymėse – paukščių naktis
Po sniegynus pabraidžiot išbėga --
Vėl pustys, tavo pėdas pustys

Sidabruojančio pomiškio aidas,
Į kurį įsisupus mintis,
Kaip vaiduoklis, tyla susižeidęs,
Atminimo takeliais sugrįš.