Lašu saulės į žemę nukritus
Ir pražydus melsvais ežerais,
Tu braidai vis po smėlį paklydus,
Manęs klausi – ar Tėviškė tai?

Ar tai ta išsvajota Tėvynė?
Plaukia vandenys, neša metus.
Glosto vėjas, plaukai išsipynė,
Žvilgsniu gaudai. Pakėlęs sparnus

Kyla paukštis, numetęs plunksnelę,
Kad galėtų sugrįžt atgalios.
Tavęs laukia, kas kart tiesia kelią
Baltu rankšluosčiu, austu mamos.

Plaikstos mintys ir kojos pavargę –
Ar Tėvynė šita? Gal kita...
Tik sugrįžęs prisilieti dalgio,
Eilėm gulas ramybė balta.