.               SCENA


Nuosavos bėdos skęsta ne savo
Nerimasčių dugne.
Viltys priduso – prisialsavo
Vien pažadų drėgme.

Rudeniui raudant, ardo neramią
Sielą gūdūs orai.
Šipulius ramstai, absurdo dramai
Girgždančią sceną darai.

Šlamštą padažius, vartant skeveldras
Išskils reginys, –
Suokiančių skeletų lupatos kadaros,
Kol tie esmes atknis.

Nuosavoj dramoj sklaistos žiūrovas,
Pasigauta prasmė.
Nuostabu, katarsiu svirną užkrovus,
Rudenį raukt namie.