Lyg netyčia įlindo rudens diena
Pro langą. Atnešė spindulį mažytį.
Kaštonas aštuntą sykį skyla į vieną
Širdį. Laikas rinkti lapus ir rašyti

Ilgesingus esė apie gelstantį miestą,
Tolumoj raibuliuojančius žiburius,
Skaidrią sielą Vėlinių rūko paliestą,
Vakar glostytus suolo ranktūrius,

Kurių negraužia lapkričio erozija.
Vėl erzina vienatvė. Tikslus dūris
Į širdį leidžia ramiai mirti grožyje
Rudens. Gatvė randa mano duris,

Lapą palieka. Pažymi vaivorykšte.
Ploni voratinkliai velias ant lūpų.
Palaiminti vaikai gatvėje krykščia
Suradę angelą. Rudens lopšį supu.