Vakarais, kai sielos gyvosios
Anapilin išėjusias vaišina ugnimis,
Ir kai nebeskleidžia kvapų žiedai alyvose,
Parkas lyg apšarmojęs kankinys

Kraujuoja geltonai.

Žiburėlių tamsos apsupty
Pakalbu vis su Tuo, kas aukštybėse.
Mano siela ir alyvos nusiaubti.
Mano Laimė alsuoja gyvybe,

Apglėbt negaliu.
Tik traška žemė geltonai.
Tik geltonai, tik geltonai...