Iš mirštančio rūko
Ištiesk man ranką,
Iš skęstančių žodžių
Sudėstyk dainą,
Iš tirpstančių snaigių
Nupiešk rytojų,
Tik nesakyki, kas esi...

Pažadink šėlstančios jūros kvapu,
Saulėkaitoj pražydink vėtrą,
Vakare žarijų taką man nutieski
Ir iš aksominio balso patalą pakloki,
Bet vis dar nesakyki, kas esi...

Iš krintančio lietaus
Nuspalvink saulę,
Iš vystančių rožių
Suadyk svajonę,
Iš karštų pelenų
Pasėk gyvybę
Ir savo vardą tyliai pašnabždėki...