Nukirpta linija
stiklo šukė
perveria kregždės širdį,
suaižėjusią nuo vienatvės ir ilgesio,
jau nebeskauda,
sopėjo tada, kai buvau išduota
lyg kekšė už kelis skatikus,
byrančius pro purvinus pirštus,
meluojat, kad laikas gydo -
jis tik apsitraukia voratinkliu
ir kvailai vėpso iš stiklinės
dėžės su rodyklėm
sustingę kregždės sparnai
begėdiškai nukerpa
dar pulsuojančią liniją,
vadinamą gyvenimu...