aklas ilgesys
Vienatvės mūzos vilojo
Pavogti trupinį šviesos
O mano ilgesys apako
Po prisiminimų lavinos
Vieno kambario dydžio
Ilgesys ir vėl išvydo
Kai juokas virsta dainomis
O žingsniai šokiu
Nesuprasdami kad smilksta
Aklo atminty
Lyg tyčia
Tą dieną kai ilgesys apako
Kitoje gatvės pusėje
Neregys lietė neregį
Nejausdamas kad jie abu akli