Pilkame fone
Mes šliaužiame, kaip sraigės gyvenimo keliu,
Ridendami Sizifo akmenį, stačiu šlaitu.
Įtraukiame krislą, dūmų saldesnių,
Ir kertam normos siūlus, su vos atšipusiu peiliu.
Nudažom freską, juodai baltu fonu,
Aukojame tamsą – šviesai, dėl gražesnių darbų.
Ir skaitome brailį atmerktom akim,
Taip žvelgiam į sielą normuotom dalim...
Vis griaunam ir statom tas oro pilis,
Kaip Babelio bokštus, svajones, viltis...
Ir merdinti pasaka lietum pasibaigs,
Kai perplaukus Lėtą sudils ir žmogus.