8

Man šitaip noris vėl sugrįžti atgalios,
Nors mintimis pabūt, kur aš buvau laiminga.
Užmerkusi akis. Ir toliuos mėlynuos
Man žydi obelys ir žiedlapiais vėl sninga.

Siaurutis takas veda link sraunaus vandens,
Ramunių pievoje paskendusi svajoju…
Kaip vėl norėčiau aš sugrįžt, tenai gyvent –
Tik mano ilgesys man glaudžiasi prie kojų.

Ir tyliai, tyliai kalba medžiai primiršti,
Dabar, turbūt, jie siekia aukštą, gilų dangų.
Taip bėga metai man šioj žemėje skirti.
Krūtinėje girdžiu širdies plakimą tankų.

Kaip gi laiką, nugyventą, man numetus
Sustot, praeitų metų naštą nusimetus.