Rudenį verkiantys medžiai
Ieško žvilgsnio Tavo akių.
Skaisčios rytmečio ašaros
Lietumi verkiu lūpų tavų...
Paukščiai meilės trupinius lesa
Ir gelmėj paskandintus jausmus.
Mano nemigą ragana neša
Ir išdraiko plaukus tavo juodus...
Stūksau kalnu kopų viršūnėje
Plaukiu upėmis – rankomis ir svajomis
Atsiliepk, apkabink, nepaleiski,
Būkim saulėje – amžinybėj – laisvi...