Vis dar žvilgsniais suaugę
Su benamiu vėju skrieju rytų peizažais.
Gaudau suskirdusius bučinius,
lyg šukes išbarstytus.
Šaukiu Tave. Ir žodžiai
tiesiasi ties veidu,
Ir skęsta lūpų drėgmėj.
Aidas atsiliepia iš nepaliesto patalo,
Kur blėsta ant pagalvės
palikti Tavo bruožai.
Ir vėl rankos siekia nykstančio pasaulio,
Atsisveikinimo maldoj ištirpusių
žodžių galūnių.
Jos bando sudraskyti laiką,
kad nebeskaudintų.
Kol dar sklendžiam kartu, bet
jau neliesdami vienas kito.
Vis dar žvilgsniais suaugę.