Naktimis visa tai atsigauna.
Užsiveria mirusi žemė, randai užsitraukia
Atrodo, lyg viskas mainytųsi, kurtųs iš naujo
Ir smiltys išbirę sugrįžta į saują.

Pasaulis priplūsta prasmės ir prisikelia natos
Pavargus akis atsimerkia ir vaiką pamato,
Kuris čia sugrįžo po daugelio metų,
Kad rastųsi tai, ką vaikystėje buvo pametęs.

Taip pildos paveikslas ir viskas sulimpa į vienį,
Junti lyg prabiltų ir vertųsi sienos.
Ir tampa ramu. Ir žinai, kad praslinkus šiai dienai
Akimirksnis stoja. Ir jau nebebūsi toks vienas.