Ant šalto grindinio, šešėlių apsupty,
Kur pasakų krantai nuščiuvo,
Toliau nei kažkada esu savoj šaly –
Ant mėlyno pasaulio mūro.

Ir svajos, ir troškimai lyg miražai
Dar vaikiškus pečius apleido,
Krentu žemyn su džiaziniais pasažais –
Juk niekas nepažįsta Arlekino veido...