Kvailybė, kiek pasaulis mena,
Nuo amžių ištakų gūdžių
Su išmintim taiki gyveno,
Grakščiu puikuodamos žodžiu.

Galop jau išmintis paseno.
Kvailybė - amžinai jauna -
Putas bežarsto sau viena
Sušiaušto žodžių okeano.

Purslų vaivorykštės spalva
Nuo šalto senės žvilgsnio blėsta.

- Tarp girių, tarp uolų aidžių,
Vaiskios versmės atrast eiva.
Panert srovėn, kur sietuva,
Ąsotį, seno meistro žiestą.