Kalbančioj tyloj klajojau,
Pradingus saulei po delčia,
Nakties pavėsy pasislėpus
Tą kartą užklupai mane.
Iškart tavęs nepastebėjau -
Prisėlinai slapčia
Būties tamsoj šnabždėjai,
Šnarėjai į ausis kažką.
Kurtumą, duotą vėjo,
Išgydei šnaruma sava,
Aklas akis palietus
Suvilgei jas rasa.
Apglėbus kūną glamonėjai
Nakties spalvų fone,
Voratinklio tinklais šilkiniais
Supančiojai mane.
Tąkart esybę palytėjai
Nubloškus į erdves keistas:
Ten laiko gijų nebeliko,
O žemė skendo šviesoje.
Laikyt tave norėjau
Ir nepaleist tavęs daugiau,
Bet ryto saulę pasitikus
Tu vėlei išnykai.
Pradingus rūko šydui,
Ištirpus jam delne,
Tavęs jau nebeliko,
Tu  sapnas manyje.

2011-07-23(1)