Nustok baksnot tą
Mano vudu lėlę,
Juk žinai,
Aš skausmo nejaučiu.
Kaip žuvys.
Kad kažkada melavo tėtis,
Kaip pirmąją žudžiau,
O jis didžiavos.
Lėlytė neprivers manęs
Gailėtis, o juo labiau ilgėtis.
Ir dar tavęs.
Mūsų sielos ne džinsai,
Jų neišplausi.
Rytoj parsigabensiu savo
Saulės dievą.
Sakiau tau,
Noriu tik norėt.