„Tik - tak“ – laikrodis muša.
„Din - don“ – atsiliepia prie durų.
Nuo lėlės akių teka tušas,
Nes ji to, ko nori, neturi.

Jis ten kalbasi prie durų,
Vedasi svečius į svetainę.
Nors ji iš porceliano, tačiau širdį turi.
Ji dainuoja liūdną dainą,

Ta daina apie mergaitę,
Kuri iš meilės numirė.
Jei lėlė galėtų, ji pas jį eitų –
Jis ten, už tų sunkių durų.

Ir verkia lėlė per naktį,
O ryte ateina jo dukra su ja pažaisti.
Prie visų lėlė negali verkti
Ir net jūra neužgesintų jos širdies gaisro.