Žydėja· pe.ve.la· pria. Ju.rgia· namų
Baltais da·biliu.kais ramūnių žia.dais,
Žemevuo.ge.s joj sir.pa·, kiek čia kvapų!
Bite.la.s niat dūzgia· saulė`tais rytais.

Nupirka· te.ve.liui sūne.liai mandri
Birbiantį dalgį,-vai ko.kie geri.
Vis kir.pa· ir kir.pa· ža·la·lį` kiemi
Lig pat pašaknų, valug že·mi., plikai.

Atžėla· ža·la.la. ve.no.da , drabna,
Ato·las to.ks lygus, kaip kirptas aežiu.
Va·liotis un pie.va·s kaip čia smagu!
Džiaugias a·nys ir sa·ka·, kad tai gražu.

Tik Ju.rgiui na.ba·gui un dūšia·s sunku,-
Neras anūkėliai čia vuogų gardžių...
Ir pie.va šitoji dabar me.na laikus,
Kai ka·muni.zman juos va·ria· visus.