Ji nustojo melstis. Dabar vis dažniau verkia ir rūko. Nustojo tikėti amžinaisiais dalykais, nes suprato, kad nieko amžino nėra… Ak, kada gi pagaliau mes suprasime, kad visi žemėje esame tik keleiviai, pralekiantys mechanizmai. Čia nėra nei draugų, nei priešų.

Šiandien Ji nusprendė neverkti, nusprendė nebegalvoti, o tiesiog egzistuoti, kaip ir tūkstančiai kitų žmonių. Ji tapo nematoma… Pilka didžiulės masės dalis… O kaip seniau Ji nekentė tokių, atrodė, jog galėtų nukryžiuoti visus, kurie atidavė save, kurie pardavė savo individualumą, savo mintis ir siekius. Bus laikas, Ji eis. Didelėmis nežinomo svajonių miesto gatvėmis ir skaičiuos nukritusias ašaras…