Būry lengviau paslėpti menką savo „aš“.
Tai velniui klausimas: „Ar daug minčių kreivų?“
Pinu vainiką laikui nusinešt,
Iš anksto ciniškai nusprendus: tai – naivu,
Tačiau prie laužo šėlstantys draugai
Išrėdo sielą iki gyvuonies.
Šešėlių šokis šiąnakt nesibaigs,
Nes jausmuose pakankamai ugnies.
Gyvybė suriša į mazgą stichijas.
Naktis trumpa. Ko ieškau, tą randu.
Nesislapstau, tačiau pražystu aš,
Kada vainiką išplukdyt brendu.
Užgieda kraujas protėvių giesmes.
Staiga suvokiu, kiek turiu rievių.
Tegu vainiką upė nusineš –
Jau laiko prasmę savyje turiu.