Skrajoju padebesiais ir pasitikrint noriu, ar ten drugiai gyvena,
Ar penklinėmis tyliai sklinda
Melodija, kuri man žiemą mena,
O gal dar plunksnų kalną,
Kurį matau kiekvienąryt pakėlęs galvą?
Bet aš juk tik sapnuoju, o vis tiek skraidyti noriu ir nejučiomis dainuoju!
Ką man daryt? Prašau netylėk! Patark, apkabink, pakalbėk…
Įkvėpk man minčių, padėki pakilt, lietum atgaivink, nupjauk su žieve, tik šerdį palik!
Patarusi man pakilsi pati, ir jei tik norėsi, galėsi ten likt,
Skrajosi kaip aš, klausysies dainų su drugiais, su pūkais, su manimi!!!