Mano rankos –
  du irklai.
    Mano rankos –
     du inkarai sunkūs.

Ir kaip įsikibti
į tą Žemės dugną,
jei ji vis sukas ir sukas...

  Piktos vėtros vis pučia,
   juodos audros vis plėšia
    tą mano gyvenimo laivą.

Į ką atsiremti?
Kaip sustoti?..

   Ir šiandien neaišku,
    kur aš nuplaukus būčiau,
     kur sustojus,
      jei nebūčiau laiku įsikibus
       į numindžiotą tėviškės slenkstį,
        į žalią lietuvišką rūtą.