Bijau. Todėl laukiu nakties. Baimė dar labiau sustiprės. Troškimo nebebus. Liks tik šešėlis to, kas galėtų būti buvę, ir daugybė iliuzijų, kurios suksis ratu kaip snaigės valsio ritmu. Svaigaus Chatšuturiano valso ritmu. Svaigaus ir žavingo. Lengvo ir . Niekas jos nepakels. Ji per sunki paeiti. Ji per sunki šauktis pagalbos. Op, obelis, kilpa. Kilpa, obelis. Tu galvojai, kad ją supranti. Tu žinojai, kad ji to nori. Bet ji visada norėjo gyventi. Ji mirusi dabar. Kodėl niekas neprisikelia, a? Kodėl, niekas negrįžta iš žemės, kodėl niekas nesupurto to naujo kauburėlio ? Nekaskit manęs giliau. Žemė nesusigūlės. Ji troško šaltų pirštų, ledinės odos. Nekentė prakaito, ypač ant pirštų. Ir jai šokti reikės su pačiom prakaituočiausiomis rankomis. Argi ne Merfis ? Nekęsti reikia drasos. Ji nebuvo bailė. Šimtą kartų tą sau kartojo.
Atmintis ir kūnas.
Ką jaučia kraujuojantis žmogus?