Dar pasivaikščiokim...
Tu stovi kryžkelėj lemtingoj
Kažkur tarp žemės ir dangaus.
Viena. Nėra šalia vilties.
Nėra net paukščio ar žmogaus.
Nuspręsti tu turi pati,
Kuriuo keliu likimas ves -
Ar kasdienybėje lydės,
O gal palaimins į žvaigždes...
Po kojom -akmenys pilki,
Širdy - skausminga nežinia...
Bet ištiesia kažkas rankas
Ir tyliai pakviečia: \"Eime!\"
Įsiklausyk - iš akmenų
Šaltinis veržiasi sraunus.
Apsidairyk - su tavimi
Žolė. Ir medis. Ir žmogus.
Paukšte sugrįžusi viltis
Vėl suka lizdą širdyje...
Jau apsisprendei? Suprantu.
Aš su tavim kartu. Eime!
Dar pasivaikščiokim žeme!