Dar pirštai vandenį užuodžia,
Dar iriasi prieš lietų tingiai,
Kol neišgėrėm, kol dar godžiai,
Visi tikri ir reikalingi.

Vis neriame į patį dugną,
Po kojom permatomos erdvės,
Delnais užliejam savo ugnį,
Kol neišnyram – užsimerkiam.

Ir spaudžiam lūpas, trupa sauja,
Vanduo bespalvis į pavėsį,
Sušlampam sielas, į pusiaują
Vėl susiglaudžiam kūnais dviese.

Vėl plaukiam, pirštų pagalvėlėm
Plyšius uždangstom ir prieš srovę,
Vandens paviršium prisikėlę,
Vyzdys į gelmę, du besvoriai.