Pavargau
Nuo miesto triukšmo.
Pasislėpiau miške.
Tylu. Ramu.
Nepasigenda
Manęs žmonės,
Ir aš be jų
Gyvent galiu.

Kai nusibodo
Medžių brolija,
Atgal į miestą
Parėjau.
Manęs jau niekas
Nepažįsta.
Ir aš
Visų bijau.

Man per garsi
Ir nesuprantama
Žmonių
Kalba...
------------
Miškan sugrįžčiau,
Bet jau laiko
Ir jėgų
Nėra.