Į vėją, į vėją, į vėją
Įsiveja kalno šlaitai,
Erškėčio širdis vakarėja--
Tu liūdesį mano matai,

Kaip skverbiasi jis į granitą,
Į pušį nuogom šaknimis,
Į akmenį, skardžiais išlytą,
Pavasarį tolstantį vis

Į vėją, į vėją, į vėją...