Vis rečiau ir rečiau
Rankas tiesiu į saulę ir žvaigždes,
Rečiau ir rečiau
Pasirodo ašaros mano akyse,
Trumpiau, vis trumpiau
Pasiklystu savo mintyse.
Priverstas paklausti pats savęs –
Ar tai aš?
Iš kambarių išvariau drugelius,
Ir parsivedžiau moterį,
Po truputį pamėgau minkštą fotelį.
Retkarčiais nustembu –
Ar tai aš?
Jaučiuosi lyg skilčiau pusiau,
Ar tai aš?