Apraizgė širdį, bet ne kojas
Vijoklių šiugždantys stiebai.
Atrodo, kartais kad aukojuos
Tiems, kam to reikia nelabai.

Ir kartais būna, jog susmenga
Į žemę minkštą lyg vinis
Mano pirmyn ištiestos rankos,
Erdvėj prapuola sakinys.

O sėklos – tos, kur neišdygo –
Išdžiūsta saulėje kurčių.
Ir aš ant plyno lauko, pliko
Vėl grūdus paberiu kviečių.

Vėl vis tikiuosi, vėl vis laukiu,
Kad javapjūtė bus dosni...
.................................................

Riedės vežimai per palaukę
Kietų kankorėžių pilni...