Tavo savižudžiui
Turi įtikėti, kai staugia vilkai raiškią naktį,
Nes kruvinos bangos išaižo geltonus krantus
Ir žudosi žuvys taip troškančios jūroj gyventi,
Bet jos rituališkai tiksliai įvykdo veiksmus –
Turi pamatyti bejėgių apkvaišėlių žvilgsnį
Staiga apsvaiginantį savo beprasme tiesa.
Tą sykį įtrūkt, tą vienintelį sykį suskilti,
Kad vėl susirankiot iš smilčių pakrantės save.
Kitaip aš negrįšiu ir nieko visai nekalbėsiu,
Palaidosiu mailius bevardžių žudikių kape.
Kitaip aš tavęs nesurasiu likimo pavėsy
Ir liksiu tik kruvino kranto sustingus puta.