gudrus charonas jis žino ką plukdyti
kas neropoja kas išmokytas skraidyti

*    *     *

kas neropoja kas išmokytas skraidyti
kiek pastangų ir kiek sunkių dvejonių varstė
į bekelę išėjusiam krūmokšnis švyti
į paslapties esu įspraustas kurčią kertę

kalbėjau aš ar TU manu balsu kalbėjai
nuščiuvęs vargšas kūnas raukėsi į nieką
čia laikina sakei čia tik atlikęs sėją
pakilt galės tik tie kurie daugiau kaip sliekas

ten anapus kur amžini edeno sodai
į pačią paslaptį ne į krūmokšnį menką
sūnaus žemiška tiesa man kelią rodai
tame kančios kely aš bet to man neužtenka

atvertas aklina siena esu iš žodžių
už jų tikrovė gimsta sirpsta miršta godžiai