Tu išėjai. Paliko pėdos pilkos.
Žibintai gęsta. Šaltos naktys.
Rytų skliaute žvaigždė nespindi
Ir mėnuo supas šalnas įleidęs.

Į meilės guolį vėjas veržias.
Čia jo vieta. Kitų neleidžia.
Kam meilė širdį svajom užsupo,
Jei Tavo aido jau neliko?!

Vėl šėlsta jūra skausmo upėm,
Krantai išbluko atminties:
Kai žaidėm pievoje, palaukėj,
Kai švietė saulė mums vieniems.

Ištirpo svajos išdavysčių pynėj.
Lyg sniego purvino kalnai.
Viltis lyg geso – nebelydi
Į mūsų kelią – AMŽINAI.