Priglusti prie savo nakties

Beprasmiška gal viskas ką rašai –
Taip kartais (ir ne kartais) tau atrodo.
Patiškę rytmečio rasos lašai
Nudžiūsta ant kaštono garbanoto,

Kai saulė braukia spinduliu karštu –
Nuvysta lapai nuo kaitros ir sukas.
Ir tu sukiesi – pilką iš kraštų
Šešėlį trina amžinas trintukas.

Bet vakarais ryškėja juoduma
Ir nerimas pro poras ima sunktis.
Svaigi naktis – flirtuojanti dama –
Pasiūlo tau sunkiausią rungtį –

Tiesiog paimti viską iš savęs,
Dar kartą prasijot pro jausmo rėtį.
Jei rasi – atrištom akim atves
Ir ant krūties leis galvą pasidėti...
kaip lietus