Vištidės vadukui

Nebūsi vien poetu, nes kalbi garsais,
Dainuoji kartais primityvų rečitalinį,
Ir net svaidaisi žodžiais banaliais.
Kada negauni pagyrų medalio.
Tu negali pakilti dėl šlovės,
Jei kojos skęsta samanotoj pelkėj.
Jinai tik virusas, kuris užkrės ,
Kada  paviršius užsibalins kalkėm.
Tu ne poetas, jeigu negirdi tokių
Kurie linguoja ne į tavo  taktą –
Gali sudrebint  degančiu žaibu,
Bet po stichijos teks sugrįžt į laktą.
Nuodai