Vištidės vadukui
Nebūsi vien poetu, nes kalbi garsais,
Dainuoji kartais primityvų rečitalinį,
Ir net svaidaisi žodžiais banaliais.
Kada negauni pagyrų medalio.
Tu negali pakilti dėl šlovės,
Jei kojos skęsta samanotoj pelkėj.
Jinai tik virusas, kuris užkrės ,
Kada paviršius užsibalins kalkėm.
Tu ne poetas, jeigu negirdi tokių
Kurie linguoja ne į tavo taktą –
Gali sudrebint degančiu žaibu,
Bet po stichijos teks sugrįžt į laktą.