Atėjau aš iš niekur.
Ir išeisiu ten pat.
Piramidės nelieka.
Ir žvaigždelės – taip pat!

Būsiu vėjas. Ar rūkas.
Ar raudonis aušros.
Aidas tolstančiai bukas
Ant pajūrio bangos.

Atmintis mirtingųjų
Ilgai saugo sakmes.
Kaip legendos tarp jųjų
Nepamiršt jiems manęs!

Netikėk, neklausyki,
Kad manęs nebėra.
Mano pėdsakus tykiai
Šluos juodoji vora.

Su jausmų aromatu,
Su gegužiu kvapniu
Palinkėsiu patrakęs
Jums laimingų sapnų...

Paslaptis

Atvės naktis, ir pasitikt
Išeisim saulės bei audrų.
Ir eis kartu ta paslaptis –
Nudegintų širdžių aidu.

Ugnies aistringos pelenai
Kaip talismanas klūpos vis,
Kurį nors kartais, ar žinai,
Paliesi savo lūpomis...

Jasnodoras KALINIČENKA

Išvertė V.B.