Pasimatysim žiemą

``````````````


                                 * * *

                              Surinkę gervuoges nuo krūmo,
palikom vieną,
tyčia,
pameni?..

                              Tu pasakei  – sugrįšim žiemą
                              pasvajoti apie vasarą...

                             Tą kart, aš sugrįžau ir ją
                             pabučiavau
                             dar pašnibždėjau paskubom
                             \"susimatysim žiemą\"...

                             O tu net neatsigręžei, nesupratai –
                             ieškojai mobiliajame žinutės,
                             kurią, aš melavau, kad
                             išsiunčiau –
                             ir taip nepastebėjai
                             šalia to mano trumpo
                             nebuvimo...
                             Tada, aš ją
                             sugrįžusi,
                             pabučiavau.

                             Paskui, kaip vaikas,
tyliai laukiau tos žiemos,
visai kaip vaikas,

                             Bet nieko nepasakęs
                             tu
                             žuvai.

                             Ir aš
                             bijau
                             sugrįžti ten,
                             kad pasvajoti apie vasarą –

                             O ji,
                             gal
                              tebelaukia?.. kaip manai?..


                             Kaip tyliai sninga.
                              Ar girdi – kaip tyliai...
                              Jau žiema.
kvinta