Klaidos
Aš klydau,
kai norėjau,
kad vaikai užaugtų.
Dabar jų rankos -
tarsi žiemą
medžio šakos.
Širdin įsminga
dar nepasakyti žodžiai.
O nuojautos negailestingos!
Kada pasaulis buvo mažas
ir mažos buvo visos dienos,
kiek džiaugsmo niekada nepastebėto
pro mūs akis negrįžtamai praslydo...