Kas paliks po manęs?
Pagalvoju. Ir keista –
Aklas aklą atves
Į liepsnojantį gaisrą.

Degs galbūt jis rimu
Nulaižydamas žodį,
Išartu arimu
Žemei gerklę pražiodys.

Gal dangus pabučiuos,
Netgi skruostą suvilgys.
Bet reikės apačios
Ir šešėlio prie dilgių,

Ir kietų riedulių,
Ir aštraus spyglio dagio...
Pasirinkt iš kelių –
Iš kelių, kurie degė –

Degs aguona laukuos,
Arba saule virš miško,
Tamsą žvakė šukuos,
Kraujas venose tvinkčios...
..............................................

Tik maža žarija
Šalia laužo nukrito.
Gal įpūsit ir ją,
Ne – užges, kaip ir kitos.