Белый стих...

                               Гололедица кончилась мокрым оттенком в сугробах
                               У просторов без ног и без крыльев — в пространствах закрытых

                               Там начальство устало пить кровь да рабочие ползать
                               Как подопытны(-е) белые крысы устали под Солнцем по новой родится


                                      И вернулась сжимаясь обратно Вселенная в некую точку
                                      Что оставила муха на коврике Богу ещё до полета повиснуть

                                      В паутине Гурджиева – скорости мастера по биатлону
                                      Гололедица кончилась влажным оттенком серебреных притч(-ей)...


                                          ________________
                                                  /Илона. Л./
                                          14. февраль. 2010.





Vertimas pažodžiui:

Pavadinimas: BALTAS EILĖRAŠTIS*  (kaip yra - \"Baltosios eilės\" - jei lietuviškai)



   Plikšala baigėsi pusnyse atspalviu drėgnu
   šalia platybių be kojų ir be sparnų – erdvėse uždarytuose

   Ten valdininkai (viršininkija) pavargo gert kraują o darbininkai šliaužiot kaip
   Bandomos(ios) žiurkės pavargo po Saule iš naujo vis gimti


          Ir sugrįžo susispausdama Visata vėl į kokį tai tašką
          Kurį musė paliko ant kilimėlio Dievui dar visai iki skrydžio pakibti į

         Voratinklį Gurdžijevo – greičio meistro biatlono sferoje
          Plikšala baigėsi atspalviu drėgnu sidabrinių pritčių**


                     ____________________
                           /Ilona L./
                    2010m. - vasaris - 14d.

(pritčia** - tai  prozinis trumpasis literatūrinis žanras – pamokantis
alegorinis pasakojimas)
kvinta