Klupteli
linkčioja rudenio smilgos
įsuptos vėjo delnų
krentančio sniego plaštakės
bučiniu skruostą sušildo
sustoji pusiaukelėje
šalčiu glaustosi mūsų jausmai
rytojus atsuka nugarą
neatpažintas į sutemas bėgi
klupteli vienadieniai žiedai
pušų viršūnėmis juokas
aidu grįžta į baltą pasaulio pakraštį