- - - -

                                          - - * *- -
                               Jis nuolat seilinas ir truputėlį žvairas;

                        Jis nuolat mykia, sau gerai pažįstamos kalbos
                        garsus,
                               Plasnodamas jų įkandin, suaugusiom jau, milžiniškom plaštakom,
                        sakytum paukštis...
                               Ir kas bebūtų – krizė, gedulo diena, ar šv. Valentino –
                               Jis nuolat žvairas, mykiantis,  

                               Ir nuolatos
                               Laimingas...

                                           - - * * - -
                               Jo motina... Ji

                        nuolat slepia nuo praeivių
                        savo užverktas akis,  
                        ir nuolat gūžiasi,
                        sakytumei gyvena nuolat
                        tokioje sarmatoj,

                        lyg būtų duoną alkstančių
                        pavogus –  

                        tų vaikų,
                        išmirusių per Antrąjį pasaulinį
                        blokadoj Leningrado...

                                          - - * * - -

                                 Suskambus varpui,

                                         vakarais,
                                    ji pėdina bažnyčion,
                                    žemai nuleidusi užraudusias nuo ašarų
                                    akis.

                                 Suskambus varpui (skelbiančiam mišias)


                                  Jos Kristus, nuolat žvairas,
                                        mykiantis –
                                        laimingas nuolat,

                                  Tebegyvena širdyje jos...