Pasirinktas rūbas
Nesaugo nuo vėjų,
O skonis aitrumo – klaidų.
Dundės traukinys, laiko tvinksniai
Tik vėlei – nuo bėgių
Pabėgt negaliu...
Nuo saldumo šleikštu –
Pasakysiu suraukus lūpytes...
Ir vėl gausiu kupron –
Kraujo, ašarų klanas – vaipysis,
Tas saldžiarūgštis žvilgsnis –
Ar daug?
Kraujo skonis primins ir kliedėsiu,
Kol naktis strigs gerklėj.
Skausmą seksiu,
Kaip pasaką klaikią,
Iš to sapno – senos praeities.