Išsidalinam bučinius per pūgą,
Ištirpstam snieginoj spalvų paletėj,
Vėluoja laikrodžiai, o laikas skuba,
Išeinam vieniši ir nemylėti.

Išeinam nuotrupom pasėję lemtį,
Užlopę pėdsakus į netikrumą,
Žiema jau griežia paskutinį dantį
Ir purto merdėjantį kūną.

O siela neišmoksta amžinybės,
Kaip jausmas neprisiverčia tylėti.
...per visą žiemą praradimais snigo,
Sugrįžom vieniši ir nemylėti.