Man niekad nebuvo leista šaukti,
Nes vis bandžiau išgirsti.
Nemėgau laužyt tylos,
Nes įžadų daugiau neturėjau.

Benamis saulės vėjas
Išgirdo pasmerktus merdėt žodžius,
Iš lūpų juos nupūtė,
Pakvietęs kariauti.

Miglos nuaidėjo šūviais,
Krūtinę man meilė suvarpė.
Aš juk žadėjau nemirti,
Bet ir gyvent tada negalėjau.