Iš pabirų saulėto smėlio
nudrėbęs laivą debesų,
apvilksiu juodžemio šešėliais
melsvas bures lig pamiškių

ir vingių vingiais nudulkėsiu
pro dygų daigą lubinų,
pražydęs jazminais tylėsiu,
sunoksiu aviliais sykiu...

Prie mano riešo akmeninio
delnais prisiliečia delčia,
šešėlio neturiu, kai glosto
sutemęs vakaras gaiva.