Laumes monai
Šešių desėtkų metų pora - dedukas i babute, švenčia keturių desėtkų metų bendra givenima jubilieju. Restoranas, staliukas, žvakiu šviesa, ramantika…
Kur buvus kur nebuvus, šast pre jų staliuka Laume:
- Nu brangieji, šitek metu rozu gražiai pragivenat, šitek metu… Vaikus užauginat, geri tevai buvat. Sumislinkit pa vienu noru, išpyldisiu. Užsitarnavat gi…
- Brangioji, tai sakyk gi ko narėtum. Damam pirmenybe… sumurmėja dedukas.
Babute: - Žinai brangusis, šitek metu, šitek metu rozu pragiventa pa vienu stogu, milėjam gi vienas kitu, tai i vaikai užauginti, vis darbai i darbai, klapatai i klapatai. Va, kad tep nor vienu rozu su tavim pa pasauli pakeliavus… Gi nieka nematiau per sava amželi…
Laume most lazdžiuke i an stala – du biletai in kruizini laivu…
Babute džiaugiasi, rankam ploja, Laumei dėkavoja…
- Nu, a ko gi tu brangusis narėtum? – klausia pas sava brangiausįji.
Dedukas: - Žinai, mana venintela, tik tu labai neširsk... Šitiek metu rozu i rozu su tavim, namai, darbai, vaikai. Dabar aš tik vienu noru turiu, kad man tep… pačiu kakiom trim desėtkam meteliu jaunesni…
Babute nat žagtelėja, lūpa atvėpa. Mislina nu i žaltys, šitek metu rozu pragiventa ni gėdas, ni sarmatas. Va, an senatves da mergų užsimane…
A Laume nenusimine. Most lazdžiuke prieš pat deduka nosi, i dedukui… devyni desėtkai metelių…