Aš gyva savo žodžiuos.
Tik čia aš gyva, kad kvėpuočiau,
Keliaučiau laukais ir melsčiausi Dievui,
Ir ausčiau drobes iš mūsų sapnų.

Tik čia aš gyva,
Kad galėčiau miegoti.
Be tavo pertraukų ir mano taškų bei kablelių,
Sujungiančių du beprasmius fantazijos sakinius.

Tik savo žodžiuos,
Aš dar sugebu jausti SAVE.
Tokią gryną, be priemaišų (jei aš būčiau metalas, dulkėčiau muziejaus lentynoj glostoma jų žvilgsnių)
Ir kito minčių.

Man atėmė kalbą.
Pasaulis per mažas.