Potvynis
...Jaučiu, aklai suklūsta tavo lūpos –
Alsavimu jusliu audras sulaiko.
Ir akys tos nekaltos (mažo vaiko)
Tarytum snaigės man ant žvilgsnio tupias,
Sudrėksta, tirpsta vos palietus žemę
Ir įdubas švelnia viltim vėl semia.
O rankos rankose suvirpa – klausia –
Ar ta naktis, kuri šilku paglostė,
Yra bangų mūša į molą uosto,
Ar vėjas palankus, ar iškeliausim
Į savo tikrą atrastąją žemę?
Vėl potvynis ir jūra krantą semia...