broliui

vyturėli, gal grįžkime į šiaurę – čia ne mūsų namai,
paslapčia mėginu į stalčių suguldyti skareles,
juosiančias jūrą mano plaukuose, šitoks ošimas,
tokia mūša šalia – net oda šerpetom tirpsta

močiutė dešinėje sodindavo Viešpaties žodį,
kairėje stovėdavau aš – užrištomis akimis, kad geriau
visus girdėčiau; ir dabar klausausi, kada tylima

varbūt jāgriežas uz ziemeļiem*

čia nieko keisto nėra: vėjai prabunda rytais, rūkas grieždamas krinta
ant medžių viršūnių – kad tu regėtumei, kaip miglos užgula sienas,
žiemomis, kada žmonių akys taip spindi, išraižo visus mūsų vaikystės
langus ir po to žaidžiame slėpynes – ieškai manęs šlapiame rutuly

pieštinėmis rankomis irkluojame nusidriekusias valtis,
šešėliuojame – nežinau, kuo tai prasideda ir kada pasibaigs

tad varbūt uz ziemeļiem, kad šitā tukši**
nupiešk, ką sapnavai šiandienos pietuose:


_______________________________________
* la. galbūt reikia grįžti į šiaurę
** la. gal į šiaurę, kai šitaip tuščia


2010, gegužė - 2011, sausis
Vilnius